Mangrovių trūkumai ir pranašumai

Pin
Send
Share
Send

Mangrovės yra pakrančių miškai, augantys atogrąžų ir pusiau atogrąžų regionų potvynio vandenyje. Anot „Pietų Floridos mangrovių ekologijos“, kad mangrovių pelkinis miškas klestėtų, reikia atogrąžų klimato, sūraus vandens, potvynio judėjimo ir smulkiagrūdžio dumblo substrato.

Mangrovių medžiams augti reikalingas tam tikras sąlygų rinkinys.

Įvairi ekologija

Po mangrovių medžių šaknimis gyvena įvairūs augalai ir gyvūnai. Išskirtinė mangrovių medžio šaknų struktūra suteikia saugų prieglobstį paukščiams ir žuvims statyti lizdus ir veisimosi vietas, apsaugotas nuo plėšrūnų. Nacionalinio zoologijos sodo duomenimis, 69 skirtingų rūšių gyvūnus galima rasti tik mangrovių miške.

Kranto valdymas

Mangrovių medžių gilios šaknys padeda išlaikyti pakrantės dirvožemį ir užkerta kelią erozijai. Taip išsaugoma natūrali kranto linija, nereikia dirbtinių kliūčių, tokių kaip jūros sienos. Šaknų struktūra padeda sušvelninti bangų pūtimą, kuris apsaugo bet kokias žmogaus sukurtas ar natūralias struktūras priešingoje mangrovės pusėje.

Invazinės rūšys

Mangrovių rūšių sodinimas į kitą regioną, kuriame jie neauga savaime, gali sukelti problemų vietinėms rūšims. Įvežtos egzotinės mangrovės tampa invazinėmis rūšimis ir perima natūralių augalų maistines medžiagas. Tai sutrikdo vietos ekologiją. Tokia problema iškilo Nigerijoje, kai mangrovių rūšis - nipos palmė - buvo importuota iš Singapūro į Nigeriją 1906 m. Siekiant kontroliuoti pakrančių eroziją. Nipa palmė perėmė ir galiausiai pakeitė vietines medžių rūšis Nigerijos mangrovių pelkėje.

Uodai

Nejudančio sūraus vandens telkiniai mangrovių pelkėse, ypač tose vietose, kur auga juodosios mangrovės, yra subrendusi uodų auginimo vieta. Šie uodai yra ir kenkėjai žmonėms, ir galimi ligų nešiotojai.

Pin
Send
Share
Send